Ar išsilavinimas garantuoja darbo vietą?

Darbdaviai sutinka – pretenduojančių į darbo vietas asmenų netrūksta, pagal darbo skelbimus atsiunčiama gausybė gyvenimo aprašymų ir motyvacinių laiškų. Tačiau kyla klausimas, ar darbdaviai šiuo metu linkę priimti naujų žmonių. Ar geriau kvalifikuotas, savo vertę ir reikalavimus žinantis darbuotojas, ar tik pradedantysis, kuriam priimtinos galbūt būtų ir prastesnės darbo sąlygos.

Bedarbių daugėja
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį nedarbo lygis išaugo iki 13,6 proc. ir pasiekė netgi didesnį lygį, nei buvo 2004 m. (2004 m. I ketvirtį siekė 13 proc.). Itin sparčiai didėjo jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis: pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 25 proc., t. y. per metus išaugo 2,5 proc., o antrąjį ketvirtį siekė 29,6 proc. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos apklausos duomenimis daugiausia bedarbių šiuo metu – statybos, nekilnojamojo turto, transporto ir logistikos sričių atstovai.

Dauguma – turintieji išsilavinimą
Dauguma bedarbių respondentų – 49 proc. – turi aukštąjį išsilavinimą. Kiti 17 proc. dar neįgiję aukštojo mokslo diplomo, 18 proc. išsilavinimas vidurinis, o likusiųjų išsilavinimas kitas. Kad ir kaip būtų keista, apklausos rezultatai rodo, jog išsilavinimas nebūtinai garantuoja darbo vietą – vis tiktai daugiausia bedarbių, kurie yra baigę universitetus ar aukštąsias mokyklas.

Darbo daugiausia neturi jauni žmonės
Daugumoje įmonių, kuriose dirba apklausoje dalyvavę asmenys, šiais metais darbuotojų skaičius mažėjo (61 proc.), vos 11 proc. respondentų teigė, jog jų įmonėse darbuotojų daugėjo, 28 proc. – kad darbuotojų nebuvo nei mažinama, nei priimama daugiau. Didžioji dalis bedarbių jauno amžiaus – nuo 21 iki 30 metų, o kitose amžiaus grupėse nedirbančiųjų mažiau. Taigi manytina, jog sunkmečiu didesnis dėmesys kreipiamas į darbo patirtį, išugdytus gebėjimus.

Publikuota: