Kokio darbdavio ieško šiuolaikinis studentas

Studentai gali džiaugtis – dėl talentų konkuruojančios bendrovės priverstos dar geriau įsiklausyti į pasikeitusius jų poreikius. Priešingu atveju, geriausieji pasirinks konkurentą ir dar labiau apkartins prisitaikyti nespėjusios įmonės gyvenimą.

Tiesa, tai vieni, tai kiti verslininkai vis paniurzga, kad studentai ateina neturėdami praktinių žinių, bet nori labai gerų darbo sąlygų.

„Vieni skundžiasi, kiti džiaugiasi ir augina jauną žmogų savo organizacijoje, – sako Gintarė Aldonytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė. – Manau, akivaizdu, kad jaunas žmogus, baigęs studijas ar dar studijuojantis, neturi visų reikiamų kompetencijų ir patirties, jį reikia toliau ugdyti ir auginti organizacijoje.“

Jai pritaria ir Arūnas Aleksandras Navickas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto studijų prodekanas. Jis pabrėžia, kad universitetai neparuošia specialisto konkrečiai darbo vietai.

„Pavyzdžiui, statybos ir architektūros studentai yra plataus profilio, tad sunku juos pritaikyti siauresnei darbo pozicijai“, – paaiškina prodekanas.

Jis sako, kad būdamas studento vietoje ir bandydamas įsidarbinti, visų pirma stengtųsi parodyti, kuo jis gali būti naudingas įmonei, o tai ir lemtų pirmąjį atlyginimą.

Nori išbandyti praktiškai

Panašu, kad studentai vis geriau supranta, kuo jie gali būti naudingi įmonėms jau dabar ir ieško, kas jiems padėtų augti.

„Jei prieš 5–7 metus studentai norėjo iškart užimti svarbesnę poziciją, dabar jie supranta, kad praktinių žinių iš studijų universitete negauna, todėl karjerą linksta pradėti nuo žemiausio laiptelio, pavyzdžiui, darbininko statybvietėje pareigų“, – patirtimi dalinasi Nerilė Naprienė, Suomijos korporacijai YIT priklausančios nekilnojamojo turto vystymo ir statybų bendrovės „YIT Kausta“ personalo vadovė.

Ji džiaugiasi, kad vis daugiau studentų ateina vedini didelių vizijų, svajojantys apie ateitį, žingeidūs ir atsakingai galvojantys, kur gali dirbti ir kokios pozicijos siekti.

„Pastebime, kad jauni žmonės nori praktiškai išbandyti tai, ką studijavo. Mūsų darbuotojai, karjerą pradėję nuo žemiausio laiptelio, padedant įmonei tobulėja ir vėliau pakyla iki vadovų pozicijų“, – pasakoja N. Naprienė.

Reikalavimai kinta

Anot ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovės, šiandienos studentų reikalavimai savo būsimam darbdaviui gana stipriai skiriasi nuo reikalavimų prieš penketą ar daugiau metų. Anot jos, tai lėmė daug veiksnių – verslo plėtra, naujų kompetencijų, kurių neturi senbuviai, poreikis, galimybių užsienio šalyse didėjimas ir kita. Jei prieš 5 metus studentui buvo svarbu turėti darbą, dabar studentas gali rinktis.

„Jaunam žmogui labai svarbus darbdavio pasitikėjimas juo, atsakomybės skyrimas, bet tuo pačiu motyvavimas, sąlygos tobulėti“, – apibendrina ISM Karjeros centro vadovė.

G. Aldonytė atkreipia dėmesį, kad darbo rinkoje aktyvūs ir dėl savo ateities sąmoningi studentai pradeda atidžiau rinktis ir lyginti būsimus darbdavius.

„Į KTU rengiamas Praktikos dienas kviečiamės pagrindines įmones, su kuriomis studentai gali susipažinti iš arčiau“, – tęsia A. Navickas. Jis džiaugiasi, kad toks bendradarbiavimas su verslu padeda ir geriau paruošti pačius studentus. Pavyzdžiui, taip buvo pakoreguotos studijų programos, nusprendus daugiau dėmesio skirti skaitmeniniams įrankiams, vis labiau įsigalintiems statybų ir architektūros srityse.

Anot A. Navicko, tai labai motyvuoja studentus, ir, galima tikėtis, jau po kelerių metų jie taps rimtais konkurentais senbuviams.

Kam tau reikia diplomo?

Vis dėlto, prodekano nuomone, verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas rengiant praktikas turėtų būti dar sustiprintas. Būtent praktikos metu galima pamatyti individualius studentų sugebėjimus.

„Daug kas priklauso nuo asmeninių savybių. Ne visi geri studentai padaro sėkmingą karjerą“, – konstatuoja A. Navickas.

Pavyzdžiui, „YIT Kausta“ per metus priima apie 30 praktikantų, iš kurių įmonėje dirbti lieka apie penkis geriausius.

„Mums svarbu, kad studentas žinotų, kodėl jis nori turėti diplomą. Taip pat, kad sutaptų mūsų vertybės ir kad jis būtų linkęs bendradarbiauti“, – sako N. Naprienė.

Kaip pasirūpinti talentu

Radus naują talentą, bendrovėms vis labiau reikia pasistengti, kad jis liktų įmonėje. Pavyzdžiui, beveik 400 žmonių įdarbinusi „YIT Kausta“ kasmet atlieka darbuotojų pasitenkinimo tyrimą, kuris ir lemia personalo politiką. Bendrovė išsiaiškino, kad jos darbuotojų lojalumas priklauso nuo trijų dalykų, kuriems skiria ypatingą dėmesį: santykių su kolektyvu, finansinio stabilumo ir saugių bei patogių darbo sąlygų.

„Savo ruožtu jaunesniems darbuotojams itin svarbios augimo ir tobulėjimo galimybės“, – pabrėžia N. Naprienė.

Bendrovė savo darbuotojus augina į juos investuodama, suteikdama reikiamų žinių ir padėdama kilti karjeros laiptais. Kol darbuotojas pasiekia trokštamą poziciją, išbando įvairius darbus.

Andrius Bradūnas, 27-erių „YIT Kausta“ darbų vadovas, sako, kad toks karjeros kelias leidžia įgauti įvairių žinių ir būnant vadovu matyti įmonę kitų darbuotojų akimis. Darbų vadovas, įskaičiuojant vasarines praktikas, su bendrove pažįstamas šešerius metus. Tuomet jis pradėjo nuo pagalbinio darbuotojo, kol galiausiai prieš ketverius metus gavo pasiūlymą tapti nuolatiniu komandos nariu.

ISM Karjeros centro vadovė apibendrina, kad yra labai daug jaunų žmonių, kuriems svarbu mokytis, išmokti ir kurti.

„Organizacijoms reikia juos atpažinti ir priėmus „auginti“, – įsitikinusi G. Aldonyė. Ji taip pat papildo tikinti, kad augant kvalifikuotų darbuotojų poreikiui jie turės vis daugiau svertų derėtis dėl jiems priimtinų darbo sąlygų.

Publikuota: